LoginRegistration
radvile A.
Other sites
Most commented entries
Visitors
bulgis Algirdas S
6 hours ago 06.01.2010 02:06:37
slapuke-11 lina
10 hours ago 05.01.2010 22:26:40
inbudzi indrele mo
11 hours ago 05.01.2010 21:50:26
budreviciute Edita Budrevičiūtė
1 day ago 05.01.2010 07:47:19
dede999 augis
1 day ago 04.01.2010 19:18:07
Calendar
<
January 2010
>
MTWTFSS
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
Ka manote apie naujaji swetajnes stilju?
1.Grazhjau nej buwes
2.Anksciau buvo grazjau
3.Man jokio skirtumo

Vote results
Back to homeradvile A. / Songs Lyrics/ Dainu zodziai / Lyrics / K.U.R.V.A - Vienuma

K.U.R.V.A - Vienuma

0.00 (0)

Sėdžiu aš vienišas ir žiūriu pro vienišą langą
Kaip vieniši lapai man šoka man vienišą tango
Ir vis ilgiuos tų šiltų akimirkų, kurios jau neaplanko

ilgiuosi saules, ilgiuosi tų svajonių, pasaulio,
deja, užaugau ir tie, kas buvo milžinai
dabar man tėra vaikai
tie kas buvo draugai, dabar tiktais pažystami
deja, aš klystantis
deja, žmogus
deja neišpažįstu nuodėmių
nors kartais būnu neteisus
kai save nuodiju,
būnu juodas
o kai košmarais nuodiju
ir būnu pats sau nuodas.

aš būnu vienas kai tik noriu ir būnu daug, kai galiu
nes kartais vienam daug lengviau eiti keliu
pačio pastatytu, o deja, dažnai ir pačio sugriautu
ėjau griuvėsiais savo, ėjau kitų, mačiau save būklės kritinės,
kritusį prie sienos aplinkui, nieko nebuvo - jokių būtybių nei šešėlių
tiktai vienišas aš,
nuo tada šaukiu „aš", o ne „mes"...

esi vienatvė, ta pati dieną, ta pati naktį
tuščiai pilnam pasauly, kurio keliais keliauji...
esi vienatvė, ta pati dieną, ta pati naktį
tuščiai pilnam pasauly, kurio keliais keliauji...
esi vienatvė...

kai vienuma aplanko, šaltos rankos ir svajonių krantas
akimirkos išblanksta paprastos, kasdieniškos
būta jose pilnatvės - pasakau iš anksto, nes žiūri tai visi
bet ne visi tai mato
akmenėlių-žvyro gatvė, iš kurių kiti namus pastato
kartais ieškom rakto iš tuščio miesto naktį
rašalo dangus, tekantis varvekliais
lašantis į mano puodelį arbatos

žmogus su
žmogus ar vienas
kai atšąla ir žemėn gula sniegas
užkloja pastatus baltai, palieka tiktai sienas
aš pasilieku vienas,
gėlė lange, užuolaidos plevena vėjy
prabėga dienos kurių neskaičiavau
nes tikiu, tikėjau šiandiena, kad atsilieka grafikas, o ne žmogus
viskas tampa statiška ir aš žinau
kad taip ir bus pilnai tuščiam pasaulyje
kol supratimas neatbus...

viskas tampa statiška ir aš žinau ...

kai prašai mažai, o daug reikalauji
kartais lieka tik randai, vienatvė nepaliauja
akys, nebenorinčios matyti save iš saujos
būna, noris pasakyti, bet ar suprasti gaunas...

kai prašai mažai, o daug reikalauji
kartais lieka tik randai, vienatvė nepaliauja
akys, nebenorinčios matyti save iš saujos
būna, noris pasakyti, bet ar suprasti gaunas...

mes nepratę išklausyti ...

kai prašai mažai, o daug reikalauji
kartais lieka tik randai, vienatvė nepaliauja
akys, nebenorinčios matyti save iš saujos
būna, noris pasakyti, bet ar suprasti gaunas...

kai prašai mažai, o daug reikalauji
kartais lieka tik randai, vienatvė nepaliauja
akys, nebenorinčios matyti save iš saujos
būna, noris pasakyti, bet ar suprasti gaunas...

mes nepratę išklausyti ...



image Comments: 0 Views: 366 [History of changes] Size:3423 byte
Last changes are made by: radviliux radvile A. 490 days ago 03.09.2008 06:40:20
Posted byText

Enter the code shown on the image
Your name
E-mail
(visible only to owner of site)
WWW

Subject

In the text you can use Wiki or HTML tags.



Who is active on the site?
Anonymous: 8 Registered: 0 (?)
Abuse | Hosted by MyLivePage | | © Kolobok smiles, Aiwan